Statistika rodo, jog vis daugiau porų visame pasaulyje, vadinasi, ir Lietuvoje, skundžiasi vaisingumo sutrikimu arba yra nevaisingos. Šiandien pasaulyje kas šešta pora, t. y. 10 – 15 proc., susiduria su vaisingumo sutrikimais, dar 10 – 25 proc. moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai. Kasmet pasaulyje nevaisingų šeimų atsiranda apie 2 mln.Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, ir kiekvienais metais jų padaugėja maždaug 2 tūkst. Kur ieškoti priežasčių?
Su nevaisingumo problemomis susiduria beveik vienodas procentas vyrų ir moterų. Moterų nevaisingumas sudaro 30 – 40 proc., vyrų 10 – 30 proc., abiejų partnerių 15 – 30 proc., neaiškios kilmės 5 – 10 proc. Pirmiausia šiems procesams didelės įtakos turi šeimos planavimo vėlinimas, kuomet pora ilgai saugosi nėštumo dėl karjeros ar geresnės materialinės situacijos, o kai apsisprendžia gimdyti, pasirodo, kad vienas iš jų yra nevaisingas. Verta pažymėti, kad 35 – erių metų moters vaisingumo potencialas sudaro tik 50 proc. 25 – erių metu moters potencialo; tuo tarpu 38 – erių metų moters vaisingumo potencialas sumažėja iki 25 proc., po 40 metų – iki 5 proc.Taip pat manoma, jog viena iš svaresnių nevaisingumo priežasčių – pasikeitęs gyvenimo būdas: nuolatiniai stresai, įtampa, netaisyklinga mityba, aplinkos užterštumas. Lietuvoje gausėja nutukusių ir turinčių viršsvorį žmonių. Nutukusioms moterims pasireiškia ovuliacijos sutrikimai ir su tai susijęs nevaisingumas.Kalbant apie išimtinai moterų nevaisingumo priežastis, viena iš vyraujančių – policistinių kiaušidžių sindromas, kuris dažniausiai yra genetiškai paveldimas. Dažnai moterys tampa nevaisingomis ir dėl sutrikusios hormonų gamybos, paveikiančios normalią kiaušidžių funkciją, pažeistų kiaušintakių, jų nebuvimo. Analizuojant vyrų nevaisingumo priežastis, pastebėta, kad 40 – 75 proc. nevaisingų vyrų nustatoma idiopatinis (nepaaiškinamos priežasties) sutrikimas, kai visiškai nėra arba randama labai mažai spermatozoidų spermoje, nustatomos jų pakitusios formos, sutrikęs judrumas ir t.t.Yra porų, kurių nevaisingumo priežastys nenustatomos ir atlikus tyrimus. Tokiais atvejais, tiek moters, tiek vyro tyrimai rodo, kad jų reprodukcinė sistema yra normali. Atlikus išsamius tyrimus, nevaisingumo problema 5 – 10 proc. atvejų lieka neaiškios kilmės.
Pagalbinio apvaisinimo būdų (PAB) procedūros
Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo tyrimais nustatytos nevaisingumo priežasties. Daliai nevaisingų šeimų gali padėti vaistai. Dažnai tokio gydymo pakanka, jeigu nevaisingumo priežastis – neryškūs ovuliacijos sutrikimai, užleistos infekcinės ligos. Kai kuriais atvejais pakanka ir kiaušidžių funkcijos stimuliacijos vaistais, skatinančiais folikulo augimą. Po to tinkamai parinkus lytinių santykių laiką apvaisinimas gali įvykti natūraliai. Tačiau medikamentų ir lytinių santykių laiko parinkimas nepadės pastoti porai, kurios nevaisingumo priežastis – moters kiaušintakių užakimas; tokiu atveju gali padėti tik kiaušintakių mikrochirurginė operacija arba pagalbinis apvaisinimas. Šiuo metu nevaisingoms poroms Lietuvoje siūlomi šie pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai.
Paprasčiausias PAB – INTRAUTERINĖ INSEMINACIJA (IUI) – tai apvaisinimas moters kūne, in vivo. IUI – tai sveikos spermos įšvirkštimas per specialų ploną kateterį į moters gimdą, aplenkiant gimdos kaklelį. Prieš injekciją sperma specialiai ruošiama laboratorijoje. Tai nesudėtinga ir visiškai neskausminga procedūra, rekomenduojama pacientei nustačius ovuliacijos sutrikimus, esant neaiškios kilmės nevaisingumui, ar nežymiems vyro vaisingumo sutrikimams (sutrikęs spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų kiekis ir kt.) Šiai procedūrai nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Būtina IUI sąlyga – pratekami kiaušintakiai.Po šio apvaisinimo iki 26 proc. moterų pavyksta pastoti.
Tais atvejais, kai kiaušintakiai pakenkti arba nepratekami, taikomas APVAISINIMAS MĖGINTUVĖLYJE (in vitro fertilizacija, IVF). Šis metodas buvo sukurtas moterims, kurios neturėjo kiaušintakių ar kiaušintakiai buvo nepratekami. Pirmieji sėkmingai šį metodą pritaikė britai ginekologas R. Steptoe ir embriologas P. Edwards. 1978 m. gimė pirmasis kūdikis iš mėgintuvėlio – Louise Brown. IVF esmė – ovuliacijos stimuliacijos metu siekiama subrandinti nuo kelių iki keliolikos folikulų. Punktuojant subrendusius folikulus, gaunamos kiaušialąstės. Apvaisinimas vyksta laboratorijoje. Po 2 – 3 parų besidalijantys gyvi embrionai perkeliami į gimdą. Procedūrų skaičius neribojamas. Siekiant, kad pora susilauktų vaikelio, dažnai prireikia ne vieno gydymo ciklo. Šio būdo efektyvumas siekia iki 35 proc.
Dar vienas PAB metodas – INTRACITOPLAZMINĖ SPERMATOZOIDO INJEKCIJA (ICSI) – kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. ICSI indikacijos – sunki vyro nevaisingumo forma, kai tik keli spermatozoidai yra gyvybingi, taip pat ženkliai sumažėjęs fertilizacijos potencialas. Ypač sunkiais vyro nevaisingumo atvejais spermijų ieškoma sėklidės audinyje – atliekama TRANSEPIDERMINĖ SPERMATOZOIDŲ ASPIRACIJA (TESA) tiesiogiai iš sėklidžių, panaudojus ploną adatą. Išgauti spermatozoidai injekuojami į kiaušialąstę ir po dienos tiriama, ar įvyko apvaisinimas. Jei pavyko, embrionai perkeliami į gimdą. Po šios procedūros pastojimo galimybė siekia iki 60 proc.
Kiti PAB - PERTEKLINIŲ EMBRIONŲ UŽŠALDYMAS (embryo freezing). Šiuo metu pasaulyje užšaldymas atliekamas dviem pagrindiniais metodais:1. Lėtas užšaldymas (angl. slow freezing) – tai tirpalo virtimas kieta medžiaga formuojantis ledo kristalams;2. „Sustiklėjimas“ arba vitrifikacija (angl. vitrification) – dėl itin greito užšaldymo tirpalo virtimas kieta medžiaga be ledo kristalų formavimosi.
Naujausių tyrimų duomenimis, pasaulinių laboratorijų, savo praktikoje naudojančių abu ar tik vitrifikacijos metodą, gaunami rezultatai geresni (kai kuriais atvejais net labai ženkliai) nei naudojant tradicinį lėto užšaldymo metodą. Vitrifikacijos metodas gana plačiai taikoma visame pasaulyje.
